Mintys, perskaičius Unės Kaunaitės knygą „Sudie, rytojau“

Žymus rusų prozininkas, poetas ir publicistas Aleksiejus Nikolajevičius Tolstojus yra pasakęs: „Gera knyga – tarsi pokalbis su protingu žmogumi: teikia žinių, moko apibendrinti tikrovę, suprasti gyvenimą.“ Tokios mintys knibždėte knibždėjo mano galvoje, perskaičius Unės Kaunaitės romaną „Sudie, rytojau“. Jauna rašytoja pasakoja šešiolikametės Vytautės istoriją. Vytautė – tobula mergina: groja, piešia, šoka, puikiai mokosi, paslaugi ir aktyvi. Deja, ji nelaiminga, nes tobulybės siekis sukelia dvasios skausmą, kylantį dėl nepasitenkinimo jausmo. Vytautės patirtis iliustruoja, kad maksimalizmas trukdo jaunam žmogui gyventi. Maksimalizmas varžo merginą – ji bijo suklysti, nes „tai jai nebūdinga“. Aplinkinių lūkesčiai, kurių jai nepavyksta tesėti, sukelia dvasinių kančių.

Dar viena jautri tema, nagrinėjama šiame romane, – trapūs santykiai su artimaisiais. Vytautė skaudžiai reaguoja į netektis, artimųjų barnius.

„Sudie, rytojau“ – tai knyga apie draugystės, meilės paieškas. Knyga skatina į gyvenimą pažvelgti giliau: džiaugtis juo bei suderinti pareigas su malonumu.

Knygą „Sudie, rytojau“ rekomenduoju visiems paaugliams, ieškantiems savojo gyvenimo kelio ir norintiems geriau pažinti meilės, draugystės, nusivylimo gelmes.

Kamilė Počepavičiūtė, 2a kl., 2013 m.